Seimas priėmė kibernetinio saugumo įstatymą – berods visų frakcijų pritarimu. Net “sveiko proto liberalai” galvoja, kad jis padės geriau “atremti atakas”. Pradinės redakcijos buvo iš viso tragiškos, netinkančios teisinei valstybei, bet kalbama, kad pavyko pataisyt kažkiek, ir tai tebus tik šiaip farsas.

Visų pirma, pritariu, kad apsaugoti kritinę infrastruktūrą yra svarbu. Kai buvau nepilnametis, “išsiaiškinau” apie įvairių valstybinių sistemų sistemų saugumą, ir tai didelio pasitikėjimo jas stačiusioms kompanijoms nesukėlė. Yra tikrai svarbu, kad nesutriktų elektros ar vandens tiekimas, nenutekėtų žmonių Sodros duomenys (oj, per vėlu), etc.

Nemažai įstatymo nurodytų metodų yra popieriniai – taryba šen, centras ten, įpareigojimai, kompetetingi skyriai ir asmenys paskirti įvairiose institucijose. Kai kurios deklaracijos yra įdomios – pavyzdžiui ką reiškia atsakomybė už saugumą (nebent tikrai užtenka tik vykdyti vyriausybės nurodymus, jeigu tai įmanoma). Kai kurie reikalavimai buvo kontroversiški JAV – pavyzdžiui informacijos apie incidentus centralizuotas rinkimas (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Cyber_Intelligence_Sharing_and_Protection_Act).

Įstatymo įdomiausia dalis yra apie vartotojų duomenų (ir…